Popiežius Pranciškus savo 80-ąją gimimo dieną pažymėjo Mišiomis, šeštadienio rytą aukotomis Vatikano apaštališkųjų rūmų popiežiaus Pauliaus koplyčioje. Kartu su Šventuoju Tėvu meldėsi Romoje gyvenantys kardinolai. Prieš Mišias, visų vardu popiežių pasveikino kardinolų kolegijos dekanas kard. Angelo Sodano.
„Džiugios Jūsų 80 metų sukakties proga, sakė kardinolas, mes visi trokštame kartoti 118 psalmės žodžius: „Ši diena yra Viešpaties duota, – linksminkimės ir džiūgaukime“. Psalmininkas kviečia žmones džiugiai švęsti, sakydamas: „Su šakomis rankose pradėkite iškilmę, žygiuodami eitynėse aplink aukurą“. Su šia dvasia ir mes, Romoje gyvenantys kardinolai, suspiečiame aplink Jus. Atėjome ne su vešliomis šakomis rankose, bet su karštu troškimu melstis už Jus, šią svarbią Jūsų gyvenimo dieną“, - sveikino popiežių kardinolų kolegijos dekanas.
Kartu su kardinolais aukotų Mišių homilijoje popiežius sakė: „Einame Advento keliu. Jaučiame, kad laukimas tampa kaskart vis intensyvesnis, tačiau šiandien liturgija mums sako: „sustokime“. Šios dienos Evangelijoje kalbama apie Jėzaus protėvius – skaitoma Jėzaus kilmės knyga. „Šiandien Bažnyčia nori, sakė Pranciškus, kad stabtelėtume ir atsimintume nuteitą kelią, pasižiūrėtume į savo praeitį“. Pasak popiežiaus, atmintis labai reikalinga, jei norime eiti į ateitį teisinga kryptimi. Atmintis tai malonė. Tokia yra šios dienos liturgijos prasmė. Turime prašyti malonės neužmiršti kas esame, iš kur ateiname.
„Atmintis, neužmaršumas – tai meilės bruožai. Jei mylime – viską atsimename, matome kiek gerumo esme gavę. Jei mylime – atsimename savo istoriją, savo kilmę, savo protėvius ir tėvus, mūsų pačių nueitą tikėjimo kelią“.
„Einame Advento keliu. Laukiame susitikimo su Viešpačiu. Šiandien stabtelime, žiūrime į savo nueitą kelią ir matome koks ji buvo gražus, matome, kad Viešpats visada buvo su mumis ir niekada mūsų nenuvylė. Dabar Viešpats vėl mus ragina eiti pirmyn; eiti krikščionišku keliu į galutinį susitikimą“.
Po Mišių popiežius Pranciškus padėko jo pasveikinti ir kartu su juo melstis susirinkusiems kardinolams. Popiežius sakė, kad pastarosiomis dienomis jo mintyse gana dažnai buvo žodis „senatvė“. Iš šalies žiūrint tai nelabai gražus, netgi bauginantis žodis. Vienas jo bendradarbių kaip tik vakar jam padovanojo knygą: Cicerono „De senectute“ (Apie senatvę). „Dar vienas lašas...“, – su humoru sakė Pranciškus. Šia proga popiežius taip pat priminė netrukus po išrinkimo, 2013 m. kovo 15 d. kardinolams sakytus savo žodžius: „Senatvė – tai išimties sostas“. „Tikėkimės, kad taip bus ir mano atveju“, pridūrė Pranciškus. Galiausiai popiežius pakartojo ir savo pamėgto vokiečių poeto Friedricho Hoelderlino posmą: „Senatvė – tai ramybė ir pamaldumas“. „Melskitės, - prašė popiežius, - kad tokia būtų ir mano senatvė – rami, pamaldi, vaisinga, taip pat ir džiugi“. (Vatikano radijas)
Popiežius su kardinolais
